Vaikų vasaros atostogos - galvosūkis tėvams

Atostogos – tai laikas, kuomet vaikams labai svarbu atgauti jėgas, stiprinti sveikatą, pažinti aplinkinį pasaulį ir, žinoma, kaip reikiant pailsėti. Nuo to, kaip gerai vaikas pailsės atostogų metu, priklausys jo darbingumas ir sėkmingumas ateinančiais mokslo metais.

Tėvai turėtų organizuoti atostogas taip, kad vaikai jas praleistų naudingai. Iš anksto planuojant vasaros atostogų programą, reikėtų atsižvelgti į vaiko amžių ir jo asmenybės ypatumus. Jeigu vaikas nemėgsta triukšmingų draugijų, nereikėtų jo siųsti į vasaros stovyklą, kas gali jam sukelti diskomfortą ir emocinę įtampą. Tuomet geriau leisti vaikui pabūti tylumoje ir paskaityti knygą.

Paaugliams geriausia suteikti galimybę atostogas suplanuoti patiems. Svarbiausia – aplinkos pakeitimas. Visiškai nerekomenduotina siųsti vaiką atostogauti ten, kur jis važiuoti nenori.

Planuodami vaiko atostogas, stenkitės, kad jis kuo daugiau laiko praleistų gryname ore. Tai svarbu bet kokio amžiaus vaikams. Pasivaikščiojimai, žaidimai ir treniruotės lauke – geriausias užsiėmimas po įtemptų mokslo metų.

Nepamirškite režimo. Laikas, kada vaikas eina gulti miegoti, pusryčiauja, pietauja ir vakarieniauja turėtų likti toks pat, kaip ir mokslo metų bėgyje. Neleiskite vaikams iki išnaktų žiūrėti televizorių ar sėdėti prie kompiuterio vien todėl, kad sekančią dieną nereikės anksti keltis į mokyklą ar darželį.

Dažnai atostogų metu tėvai nori palepinti savo vaikus įvairiais skanumynais. Kartais vaiko mitybos racionas primena smaližiaus Karlsono racioną, kuomet mažasis maitinasi saldainiais, sausainiais ir pyragėliais. Geriau tegul vasaros valgiaraštis bus pripildytas sezonių vaisių ir daržovių.

Atostogas – tinkamiausias laikas aplankyti muziejus, teatrus, važiuoti į ekskursijas ir t.t. Tačiau svarbu laikytis saiko. Nereikėtų stengtis kasdien organizuoti vaikui visą „kaleidoskopą“ pramogų. Nuo tokio „poilsio“ vaikas tik dar labiau pavargs. Aktyvus poilsis turėtų būti derinamas su pasyviu, ramiu laiko praleidimu.

Šiuo metu organizuojama išties nemažai poilsinių, sveikatinančių, pramoginių ir ugdomųjų stovyklų. Dažnai tėvai svarsto, ar leisti vaiką į stovyklą ir jei taip, tai į kurią. Paprastai stovyklos organizuojamos tokio amžiaus vaikams, kurie patys gali nuspręsti, ar jiems toks laisvalaikis įdomus ir priimtinas. Todėl atsižvelkite į jų norus ir pomėgius. Pasiteiraukite rekomendacijų draugų ar pažįstamų tarpe. Būtinai išsamiai pasidomėkite visais organizaciniais stovyklos klausimais: dienotvarke, veiklų pobūdžiu, su vaikais dirbsiančiais specialistais, saugumo užtikrinimu ir pan. Nerekomenduojama pirmą kartą leisti vaiko stovyklon ilgam laikui. Pradėkite nuo trumpesnės trukmės ar dienos stovyklų. Patartina pirmą kartą išleidžiant vaiką į stovyklą, tėvams būti pasiekiamiems ir neišvykti į užsienį. Būna vaikų, kuriems iš pradžių sunku pritapti ir jie prašosi namo. Skubėti pasiimti nereikia, bet nuoširdžiai pasikalbėti, išklausyti ar net aplankyti – būtina.

Paauglius, ypač berniukus, dažnai vilioja mintis užsidirbti „savų“ pinigų. Tėvai galėtų vaikui padėti ir sugalvoti, kur vaikas galėtų padirbėti. Nereikėtų baimintis minties, kad jei vaikas dirbs, tai jis nepailsės. Kaip taisyklė, nuo savanoriško darbo nepavargstama. Tokios veiklos rezultatai būna akivaizdūs: didėja paauglio savęs vertinimas, atsiranda tikėjimas savo jėgomis, ugdomas atsakomybės ir pareigos jausmas.

Planuojant atostogas kartu, rinkitės tokią vietą, kad visai šeimai būtų patogu ir įdomu. Nepamirškite, kad šeimos atostogos – tai atostogos visiems šeimos nariams. Neapsunkinkite savęs pasirinkdami vaikams nepritaikytą viešbutį ar išsinuomodami ženkliai mažesnį būstą nei gyvenate dabar, nes tai sukels papildomų rūpesčių ir gali visiems gadinti nuotaiką. Nevažiuokite ten, kur vaikai neturės ką veikti arba kur nuolat turėsite juos saugoti nuo kokio nors pavojaus (staigiai gilėjančio kranto, skardžių, didelio žmonių sambūrio vietų ir pan.).

Tačiau ką daryti tuomet, jei šeima neturi galimybės atostogauti su vaiku visą vasarą ar užimti jį kitomis veiklomis ir didžioji būsimų atostogų dalis planuojama vaikui vienam būnant namuose? Nereikia nukabinti nosies, nes ir namuose yra ką veikti!

Geriausia iš anksto apgalvoti, ką vaikas veiks atostogų metu. Kartu sudarykite veiklų planą (tai disciplinuos ir jus, ir vaiką) ir pakabinkite ant sienos. Keletą valandų per dieną skirkite laiko užduotims, lavinančioms protinius gebėjimus: loginių užduočių, galvosūkių ar kyžiažodžių sprendimas. Jeigu žinote, kad atostogų metu vaikui reikia „užtaisyti“ spragas kuriame nors iš dėstomų dalykų, sudarykite kompleksą užduočių bei pratimų. Neatidėliokite to ir nelaukite rugpjūčio pabaigos: geriau kasdien po mažai negu kad vienu metu daug.

6-8 metų vaikas pakankamai savarankiškas ir laikas jį pratinti prie darbų namuose. Tegul kasdien namuose atlieka tam tikrus namų ruošos darbus: šluoja, palaisto gėles, nušluosto dulkes nuo staliuko. Iš anksto suplanuokite veiklas gryname ore. Nors kartą į savaitę skirkite laiko estetiniam ir intelektiniam vaiko vystymui.

Būtinai aptarkite su vaiku saugaus elgesio namuose ir lauke taisykles. Galbūt esate aptarę tai ir anksčiau, tačiau atsargumo labui – nepakenks pasikartoti. Galima kartu sudaryti saugaus elgesio taisykles, surašyti jas ant popieriaus ir pakabinti matomoje vietoje. Sąrašą rekomenduojama padalinti į dvi dalis:

Ko negalima daryti:

Atidaryti duris svetimam žmogui.
Prieiti prie balkono krašto ar persisverti pro langą.
Įjungti tam tikrus elektros prietaisus ar dujinę viryklę.
Imti tam tikrus daiktus (skysčius ir t.t.) į rankas.
Kur nors eiti su nepažįstamais žmonėmis.
Eiti per gatvę degant raudonai šviesoforo spalvai.
Imti ką nors iš nepažįstamų žmonių ir t.t.

Ką galima daryti:

Suvalgyti ką nors saldaus papietavus.
Įjungti televizorių.
Skambinti draugams ar tėvams.
Imti tam tikrus „suaugusiųjų“ daiktus (pvz., žirkles, siūlus ir t.t.)

Jeigu jums nesant namuose, leidžiate vaikui naudotis peiliu, žirklėmis, dar kartą pasikartokite su juo kaip reikia saugiai šiais daiktais naudotis. Tegul parodo, kaip jis tai daro.

9-12 metų vaikas yra pilnai gebantis pats save užimti. Visgi galite jam padėti sugalvoti įdomių veiklų ir pažintinių užsiėmimų.

Lavinančių knygų, albumų su spalvinimo užduotimis, galvosūkiais ir įdomiomis užduotimis galima rasti kiekvienoje didesnėje parduotuvėje.
Jeigu namuose turite gaublį ar pasaulio žemėlapį, tegul geografija tampa linksmu žaidimu. Pasiūlykite vaikui išsirinkti šalį ar kontinentą ir internete (jeigu leidžiate juo naudotis jums nesant namuose) ar knygose apie keliones, enciklopedijose surasti informaciją apie ją. Tegul iki jūsų grįžimo paruošia mini pristatymą apie regiono kultūrą, istoriją, nupiešia, kaip įsivaizduoja tą šalį.
Pažaiskite piratus. Kol jūsų nėra namuose, tegul vaikas paslepia kokį nors žaislą ir nupiešia buto planą-žemėlapį, kuriame pažymi nuorodas, užuominas ir t.t. Kad mamai būtų sunkiau surasti „lobį“, gali žemėlapyje keletą vietų pažymėti kryželiu.
Pasiūlykite sukurti koliažą, panaudojant senus vaikiškus žurnalus su paveikslėliais.
Mergaitėms labai patinka gaminti popierinėms lėlėms drabužėlius: nupiešti juos, iškirpti ir „uždėti“ lėlei.
Nepamirškite mėgstamų animacinių filmukų. Tegul po peržiūros parašo arba nupiešia filmuko tęsinį. Jeigu baiminatės, kad prie televizoriaus praleis visą dieną, užstatykite televizoriuje „taimerį“. Arba vakare pažiūrėkite filmą, o kitą dieną, kai būsite darbe, vaikas tegul sukuria jo tęsinį.
Skaitymas – puikus laisvalaikio praleidimo būdas. Jeigu duktė ar sūnus nemėgsta skaityti, sugalvokite prizą už perskaitytą knygą. Susitarkite, kad kasdien perskaitytų tam tikrą skaičių puslapių, o vakare jums perpasakotų turinį. Klausykitės ir domėkitės tuo, ką vaikas pasakoja, aptarkite išgirstas situacijas.

Būkite kūrybingi. Nepamirškite protinę veiklą derinti su fizine veikla, poilsiu ir pramogomis. Ir svarbiausia – ne tiesiog būkite šalia savo vaikų, o bendraukite su jais! Gražių atsotogų!