Netradiciniai streso valdymo būdai

Kiekvienas iš mūsų galėtume lengvai išvardinti streso priežastis: konfliktai darbe, sveikatos problemos, nesutarimai su namiškiais, „plėšymasis“ tarp darbo ir namų, didelis gyvenimo tempas ir pan. Atlikti tyrimai rodo, kad didžioji dauguma žmonių sunkiais gyvenimo momentais tiesiog „guli lovoje ir nieko nedaro“, o taip pat yra linkę gelbėtis destruktyviomis streso malšinimo priemonėmis – alkoholiu ir cigaretėmis. Iš pozityvių streso valdymo būdų dažniausiai renkamiesi sekantys: bendravimas su draugais ir artimaisiais (43%), dėmesio nukreipimas meno pagalba: filmų žiūrėjimas (26%), muzikos klausymas (19%) ir knygų skaitymas (16%). 13% stengiasi sumažinti stresą, užsiimdami mėgstama veikla – hobiu, 12% lepina save kuo nors skaniu, 10% - guli vonioje ar pastovi po dušu, tiek pat procentų randa paguodą žaisdami su augintiniu, 8% pasineria į internetą arba žaidžia kompiuterinius žaidimus, 7% keliauja į parduotuves apsipirkti, 5% eina į pasilinksminimo vietas (koncertus, klubus, vakarėlius ir pan.).

Tačiau ko imtis tuomet, jei negali sau leisti gulėti lovoje ar sėdėti rankas sudėjęs? Jei nesinori nuodyti kūno svaigalais ar tabalu? Ko griebtis, jei įprasti kovos su stresu metodai neveikia?

Ekstremalus valgymas

Greita ir efektyvi priemonė sumažinti stresą – atsikąsti aitriojo pipiro. Amerikiečių mokslininkai tvirtina, kad penkiabalėje sistemoje ši daržovė geros nuotaikos hormonų endorfinų kiekį organizme pakelia net 3 balais. Psichologiškai tai galima paaiškinti sekančiu būdu: suveikia kitas stiprus stresorius (pipiro sukeltas deginantis pojūtis), tad nukreipiamas dėmesys nuo anksčiau veikusio stresoriaus (pvz., pokalbio su viršininku). Situacijos išsprendimas (aštrumo sumažinimas) suteikia pasitikėjimo tuo, kad asmuo geba išspręsti situaciją, todėl tikėtina, kad labiau pasitikės ir spręsdamas ankstesnę situaciją, sukėlusią stresą. Žinoma, prieš taikydami šį metodą, pasitarkite su savo gydytoju, nes esant tam tikriems susirgimams, draudžiama valgyti aštrų maistą.

Masažas gyvatėmis

Ši priemonė skirta stiprių nervų turėtojams. Mėgėjus atsipalaiduoti apdėlioja nenuodingomis gyvatėmis, kurios šliaužioja po visą kūną. Sunkesnės ir didesnės gyvatės parenkamos tuo atveju, jei klientas nori gilaus masažo, o mažesnės tinka tuomet, kai norima tiesiog atpalaiduojančio pojūčio. Kaip teigia šį būdą išbandę drąsuoliai, seanso metu gyvatės oda neatrodo slidi ar bjauri, o kaip tik priešingai – sausa ir švelni. Kaip gyvatės gali padėti? Specialistai teigia, kad gyvatės kūnas ir jos atliekami judesiai veikia atpalaiduojančiai, todėl šis metodas dažnai naudojamas, siekiant sumažinti galvos ir raumenų skausmus. Tiesa, neteko girdėti, kad ši procedūra jau būtų atliekama Lietuvoje – viskas dar ateityje. Tačiau tikiu, kad jau vien skaitant ir įsivaizduojant procedūrą ne vienam nugara nuėjo šiurpuliukas ir trumpam iš galvos „išdulkėjo“ problemos... Vadinasi, vien pagalvojimas apie tai yra veiksmingas :)

Raminanti namų aplinka

Paprastai kiekvienuose namuose yra daug dalykų, kurie vargina nervų sistemą ir „prisideda“ prie streso intensyvumo. Triukšmas yra streso stimuliatorius, todėl išjunkite radiją ir televizorių, nenaudokite jų kaip foninių garsų. Tvarkingai sudėti daiktai taip pat veikia teigiamai, todėl sutvarkykite bent jau tas vietas, kurios yra Jums matomos. Svarbu ir sienų spalva, pvz., prislopinta žalia atpalaiduoja, o apelsino spalva – aktyvina. Nebūtina perdažyti sienų, pakaks pakabinti ir paveikslą. Kilimai ir pagalvėlės taip pat kuria jaukią ir atpalaiduojančią atmosferą. Venkite būti patalpose su dirbtiniu apšvietimu, verčiau rinkitės gerai natūralia šviesa apšviestą kambarį. Tačiau miego metu kambaryje turi būti kiek įmanoma tamsiau. Kuo yra tamsiau, tuo daugiau organizmas pagamina hormono melatonino, kuris atsakingas už „gerą“ miegą, todėl išneškite iš kambario visus daiktus, kurie naktį šviečia (laikrodžius ir pan.), būtinai užsitraukite užuolaidas, kad gatvės apšvietimas netrikdytų Jūsų miego.

Alaus vonios

Čekijoje yra alaus darykla, kurioje siūloma pasinerti į alaus vonias. Turistai kviečiami 20 minučių pasilepinti vonioje, pripildytoje +35 laipsnių šilumos alaus. Manoma, kad šiltas alus padeda pašalinti iš kūno toksinus, valo odą, atpalaiduoja raumenis, o alaus mielės prisotina kūną vitaminų. Atplaiduojantis alaus poveikis taip pat aiškinamas tuo, kad alaus sudedamoji dalis apynys jau nuo seno žinomas kaip raminančiomis savybėmis pasižymintis augalas.

Žandikaulio masažas

Stresas sukelia kūno raumenų įtampą, ypatingai žandikaulio sirtyje. Neveltui susirūpinusio žmogaus veido išraiška skiriasi nuo atsipalaidavusio. Todėl žandikaulio masažas padeda atpalaiduoti raumenis, kas reikšmingai mažina stresą. Jeigu dėl patirto streso žandikaulio raumenys lieka įsitempę, tai gali sukelti galvos skausmus. Savimasažas daromas naudojant keturis kiekvienos rankos pirštus (nenaudojant nykščių), atliekant sukamuosius judesius, judant žandikauliu žemyn-aukštyn ir palaipsniui didinat spaudimą.

Skaitymas

Mokslininkai iš Didžiosios Britanijos Sasekso universiteto savanoriams duodavo užuotis, kurios sukelia stresą, o vėliau siūlė įvairias relaksacijos priemones. Gauti rezultatai parodė, kad muzikos klausymasis sumažina streso lygį 61%, puodelis arbatos ar kavos - 54%, pasivaikščiojimas - 42%, kompiuteriniai žaidimai tik 21%. Geriausiai stresą numalšino skaitymas – 68%. Kad normalizuotųsi pulsas ir atsipalaiduotų raumenys, reikėjo mintyse paskaityti tik 6 minutes! Tyrimo autorius Deividas Liusi mano, kad nėra svarbu, kokia knyga bus skaitoma, svarbu, kad žmogų sudomintų turinys ir jis įsijaustų į veikėjų išgyvenimus, kas padės jam atsitraukti nuo savo problemų.

Intymumas

Švelnus mūsų kūno lytėjimas stimuliuoja paviršines nervų galūnėles ir aktyvuoja parasimpatinę nervų sistemą, kuri atstato streso metu išeikvotas organizmo sistemas, o atitinkamai – sugrąžina ramybę. Taip pat intymumas skatina hormono oksitocino gamybą, kuris reguliuoja pasitikėjimo ir prisirišimo jausmus. Oksitocino gamybą galima sužadinti paprastu prisilietimu ar apsikabinimu. Kai kurios teorijos net teigia, kad mažiau besimylinčios moterys yra depresiškesnės ir lengviau pasiduodančios stresui negu tos, kurios gyvena reguliarų ir santykinai intensyvų intymų gyvenimą.

Riksmas

Nuo neatmenamų laikų žmogus rėkimu išreikšdavo savo jausmus. Reikalas tame, kad žmogui rėkaujant keičiasi cheminė organizmo sudėtis. Šauksmai skatina gamintis endorfinus (mūsų natūralius nuskausminamuosius), o taip pat sukelia eilę kitų neurocheminių procesų, sumažinančių stresą. Galima šaukti miške, galima į pagalvę ar automobilyje. Netgi egzistuoja terapijos seansai, kurių metu žmonės grupėje po pusę valandos šaukia. Tačiau net ir 10 minučių pašaukimas gali nuimti įtampą. Svarbu prisiminti, kad šiuo atveju tiesiog šaukiama, tas šauksmas neturi būti skirtas vyrui, vaikui ar šuniui.

Skalbinių lyginimas

Retai kam skalbinių lyginimas – malonus užsiėmimas, tačiau jis gana naudingas. Pasikartojantys judesiai pirmyn-atgal – viena geriausių (ir naudingiausių) nusiraminimo priemonių. Taip yra todėl, kad lyginimas turi nemažai bendro su meditacija. Šių dienų žmogaus smegenys nuolat užimtos įvairių minčių. Kai jaučiame stresą, smegenys patiria perkrovas, tad kyla pulsas ir didėja kraujospūdis. Monotoniški ir lėti judesiai priverčia mus nusiraminti ir susitelkti į tai, ką darome. Beje, buityje nesunku rasti ir daugiau darbų, kuriuos būtų galima laikyti terapiniais streso malšintojais.

Burbuliukų sprogdinimas

Kiekvienam vaikui labai patinka polietileninė plėvelė su burbuliukais, į kurią dažnai būna įsukama buitinė technika. Patinka tai, kad spaudžiant burbuliukus, jie garsiai sproginėja. Suaugusiems vertėtų žinoti, kad toks užsiėmimas taip pat efektyviai mažina įtampą. Internete net galima rasti tinklapių, siūlančių virtualiai „sprogdinti burbuliukus“ ir tokiu būdu „terapintis“ (pvz.,

http://www.puffgames.com/bubblewrap/

Stresui mažinti būdų yra daug ir įvairių, visų ir neišvardinsi... Nuolat esamų metodų ir technikų arsenalas pasipildo naujais išmoningais, kūrybingais ir kartais visai netikėtais pasiūlymais. Svarbu prisiminti, kad kas nori sau padėti, tas randa būdą tai padaryti. Tereikia tik pradėti ieškoti.

Psichologė Laura Bratikaitė
www.seimospsichologas.lt
Tel. nr. 8 668 00 000