• Patarimų aruodas
• Onko Psichologas
• Vitaminai sielai
• Paskaitos

• Į titulinį >
• Patarimų aruodas >
• Santykiai >
• Neištikimybė - ką daryti?

• Registruotis konsultacijai
• Padovanokite konsultaciją

Psichologė Laura Bratikaitė :

Neištikimybė – vienas sunkiausių išbandymų poros gyvenime. Paprastai skausmo „dydis“ priklauso nuo to, kokioje santuokos stadijoje tai įvyko (jauna šeima neištikimybę išgyvena sunkiau, brandi – lengviau); tai išskirtinai seksualinis ar emocinis ryšys; tai vienkartinis ar ilgai trunkantis ryšys. Dažniausiai neištikimybės pasitaiko santuokinių krizių metu: 3-7 santuokos metais ir 17-24 metais. Pablogėja santykiai ir žmogus bėga nuo problemų šeimoje, tačiau išaiškėjusi neištikimybė visada pridaro dar daugiau bėdų...

Ne mažiau svarbu, kaip elgiasi neištikimasis ir kokia yra apgautojo asmenybė. Kad ir kaip būtų, išaiškėjus neištikimybei, beveik visuomet išduotasis išgyvena stiprias emocijas, kurios netgi prilyginamos reakcijai į žinią apie artimo žmogaus mirtį. Todėl ir „gedėjimo“ periodas užtrunka ne vieną mėnesį ir pareikalauja didelės abiejų partnerių kantrybės.

Sužinojus apie neištikimybę, atsiranda didžiulis poreikis viską išsiaiškinti: kada, kaip ir kur prasidėjo santykiai. Dažna klaida – neištikimo partnerio atsitvėrimas tylos siena. Neištikimasis turėtų visada stengtis atsakyti į užduodamus klausimus, nepykti, kad partneris vis grįžta prie šios temos ir klausia tų pačių dalykų. Ilgainiui panašaus pobūdžio pokalbių turėtų mažėti. Jeigu ne, galima įtarti, kad pora „užstrigo“ spręsdama problemą.

Antra taisyklė – jokių skubotų sprendimų. Nors dažnai norisi „pabėgti“, to daryti nereikia, tačiau patartina šiek tiek atsitraukti, kol nuslūgs emocijos ir bus galima viską ramiai apsvarstyti.

Trečia, suteikti galimybę emocijoms „išeiti“, nelaikyti savyje: išsipasakoti artimam žmogui, rašyti dienoraštį, piešti jausmus ir pan. Užgniaužtos emocijos ir jausmai vis vien ieško išeities ir daug blogiau, jei tokią išeitį suras fizinės ligos pavidalu.

Neištikimybė visada naikina pasitikėjimą, todėl natūralu, kad partneris gali darytis įtaresnis, pavydesnis. Tad rekomenduojama šiek tiek išplėsti kontrolės ribas (atsiliepti į skambučius, pranešti apie tai, kad užtrunka ir pan.). Nepriklausomybės sumažėjimas „paslydusiajam“ – neištikimybės kaina. Tačiau tai būtina, siekiant santykių atitaisymo.

Ir svarbiausia taisyklė – vaikų neliečiamumas! Vaikai neturėtų tapti barnių liudininkais ar skubotų sprendimų aukomis.

Partnerio neištikimybei vienodai jautrūs tiek vyrai, tiek moterys. Tiesiog moterys linkusios kreiptis į psichologą intensyviuoju emocijų periodu, o vyrai kreipiasi tada, kad laikas niekaip neužgydo žaizdų.

Komentaras spausdintas žurnale "Sveikas žmogus", 2012 m. 2 nr.