Ką suteikia, kaip veikia dvasines praktikos

Į žurnalistės Linos Grinkevičienės klausimą atsako psichologė Laura Bratikaitė:

Ką suteikia, kaip veikia dvasines praktikos?

ATSAKYMAS:

Dvasinės praktikos – labai plati sąvoka, po kuria kartais „palenda“ su dvasiniais dalykais ir nieko bendra neturinčios veiklos. Pavyzdžiui, JAV 6-jame praeito amžiaus dešimtmetyje dvasine praktika laikytas ir LSD (sintetinės narkotinės medžiagos) vartojimas. Šią medžiagą vartojantys asmenys išgyvendavo „ypatingas“ būsenas, matydavo savo gimimo vaizdus, „persikeldavo“ stebėti istorinių įvykių, vykusių dar iki jiems gimstant ir pan. 1967 m. uždraudus LSD ir priskyrus jį narkotinėms medžiagoms, tas pats psichiatras, kuris tyrinėjo LSD poveikį žmogaus psichikai, sukūrė naują alternatyvų metodą – holotropinį kvėpavimą. Buvo manoma, kad toks kvėpavimas padeda pasiekti panašių sąmonės būsenų. Metodas gana paprastas: žmogus giliai ir tankiai kvėpuoja, kas sukelia hiperventiliaciją – kraujyje ženkliai sumažėja anglies dvideginio, tai sukelia kraujagyslių susitraukimą. Deguonis stipriau susijungia su hemoglobinu, ko pasekoje kūno organai prasčiau aprūpinami raudonaisiais kūno kūneliais. Atsiranda paradoksalus dalykas - deguonies badas nuo oro pertekliaus. Taip būna astma sergantiems žmonėms, sergant stenokardija ar hipertonija, kada kraujas dėl tankaus kvėpavimo prisipildo deguonies, o organizmas ir jo dalys „dūsta“ nuo jo stygiaus. Tai stabdo galvos smegenų žievės darbą ir aktyvuoja požievio sritis, kas sukelia įvairius pojūčius (regimuosius, girdimuosius ir pan.). Intensyvus dažnas kvėpavimas visgi nėra toks „nekaltas“ užsiėmimas, nes gali sukelti smegenų kraujotakos sutrikimus. Taip pat kaip ir priklausomybę, nes, pavyzdžiui, kai kuriose užsienio šalyse holotropinis kvėpavimas naudojamas priklausomybių nuo narkotinių medžiagų gydymui, manant, kad geriau reguliariai „giliai pakvėpuoti“ negu kad žaloti organizmą narkotikais.

Dvasinėmis praktikomis dažniausiai laikomos įvairios meditacijų rūšys, ritualiniai šokiai ar pasikartojantys judesiai, kvėpavimo technikos. Jei kalbėti apie „lengvąją artileriją“, pvz., relaksacijas, vaizduotės pratimus, meno terapiją, dėmesio koncentravimo pratimus ir pan., baimintis nėra ko – tai naudingi dalykai, padedantys išreikšti save, savo jausmus ir mintis, išmokantys atsipalaiduoti, sumažinti nerimą ir stresą. Darbas su savimi savo sąmonės ribose – visada sveikintinas dalykas. Tačiau vienokiais ar kitokiais būdais savo sąmonės ribų plėtimas iki, pvz., įsivaizdavimo, kad esi skrendantis paukštis, yra gerai žinomas psichiatrams, kai toks „paukštelis“ iš tiesų susiruošdavo šokti pro langą. Arba masinis kvėpavimas sporto salėje iki klykavimų ir vaitojimų, kaip menamų kalčių atpirkimas ar susitikimas su savuoju „Aš“, yra pavojingas „žaidimas su ugnimi“. Panašios dvasinės praktikos turi būti atliekamos, tik kruopščiai prižiūrint itin patyrusiems šios srities specialistams.

Dvasiniai ieškojimai yra aukštesnės asmenybės brandos pakopos reiškinys, paprastai pirmą kartą aplankantis vidurio amžiaus link artėjantį žmogų. Taip nutinka dėl asmenybinių krizių, gyvenimo sunkumų ir noro surasti prasmę. Ir nėra labai svarbu, ar žmogus save atras piešdamas mandalą, kalbėdamas mantrą ar klausydamas Šv. Mišių, svarbu, kad jis surado laiko stabtelėti, įsiklausyti į save ir susimąstyti apie gyvenimo duotybes.