• Patarimų aruodas
• Onko Psichologas
• Vitaminai sielai
• Paskaitos

• Į titulinį >
• Patarimų aruodas >
• Santykiai >
• Intelektiniai žaidimai

• Registruotis konsultacijai
• Padovanokite konsultaciją

Verslas – tai žaidimas, kurį žaidžia milijonai žmonių, kuris turi savo taisykles, kuriame yra laimėtojai ir pralaimėtojai ir kurio pagrindinis prizas – finansinė nepriklausomybė ir laisvė. O didžiausia tikėtina sėkmė laukia to, kuris turi daugiau patirties, resursų, žinių, stiprią ir patikimą komandą. Intelektiniai žaidimai būtent tai PATIRTI ir siūlo. Todėl nenuostabu, kad verslo pasaulyje žaidimas jau seniai yra tapęs tiek mokymo instrumentu, tiek intelektine pramoga.

Žaisti labiau linkę azartiški žmonės, nes žaidimo metu jaučiamas didelis įsitraukimas į tai, kas daroma. Patirti azartą žmogų paprastai skatina savisaugos instinktas. Kas išgyvena? Stipriausieji. O kaip sužinoti, kas stipriausi? Reikia parungtyniauti. Ir štai žaidimas tampa priemone minėtą poreikį patenkinti.

Vienos „paklausiausių“ verslo organizacijose darbuotojų savybių yra ambicingumas, atkaklus tikslų siekimas ir stipri vidinė motyvacija. O šis savybių rinkinys paprastai būdingas azartiškiems žmonėms. Todėl ir matome daug verslo pasaulio atstovų intelektinėse kovose. Beje, azartiškumas, kaip savybė, buvo vertinamas nuo senų laikų. Pavyzdžiui, istoriniai šaltiniai byloja, kad Aleksandras Makedonietis stengėsi į savo armiją atrinkti tik azartiškus karius. Kokiu būdu? Jis įtraukdavo juos į koki nors žaidimą ir stebėdavo: jeigu karys parausdavo, jį paimdavo, o jeigu pabaldavo – ne. Buvo manoma, kad paraudęs žmogus yra azartiškas, ko niekaip nepaslėpsi: išsiplečia vyzdžiai, tankėja kvėpavimas, „užverda“ kraujas...

Žaidimo pagalba žmogus gali realizuoti neįgyvendintus siekius, gabumus, fantazijas (štai kodėl toks populiarus pasaulyje žaidimas „Monopolis“). Kita vertus, žaidimo metu patiriama įtampa tuo pačiu „blokuoja“ realiame gyvenime patiriamą stresą, t.y. vienas stresorius keičiamas kitu, sumažinant pirmojo veikimą. Taigi žaidimas tampa antistresine priemone.

Patirtis, žinios, ryšiai plečiasi ir auga tuomet, kai verslo žmogus nuolat vystosi. Verslo organizacijose dirbantys žmonės nuolat jaučia konkurencinę kovą (įmonės viduje ir išorėje). O  intelektiniai žaidimai – tai savotiška galimybių vystymo mokykla. Žaidimas ugdo gebėjimą greitai analizuoti informaciją, surasti ryšius ir priklausomybes tarp įvairių dalykų, lavina greito kolektyvinio reagavimo įgūdžius. Nekalbant apie tai, kad visiško nenuspėjamumo dėka intelektinis žaidimas tampa specifine pažintinės ir kūrybinės veiklos forma, kitaip tariant, intelektiniu narkotiku.

Laura Bratikaitė,
seimospsichologas.lt  psichologė