• Patarimų aruodas
• Onko Psichologas
• Vitaminai sielai
• Paskaitos

• Į titulinį >
• Patarimų aruodas >
• Santykiai >
• Dar vieni geri metai

• Registruotis konsultacijai
• Padovanokite konsultaciją

Gruodis ypatingas ne tik tuo, kad tai pirmasis žiemos mėnuo, dovanojantis mums vienas gražiausių švenčių, bet ir tuo, kad tai – paskutinis metų mėnuo. Besibaigiant seniesiems metams, nejučiomis mintimis atsigręžiame atgal ir tarsi teisėjai įvertiname kokie tai buvo metai: geri ar tokie, kurių nelinkėtume ir pikčiausiam priešui. Taip daro 95 % visų planetos žmonių, tačiau tik 5 %, įvertinę praėjusius metus, pagalvoja, ką darys kitais metais, kad gyvenimas būtų dar gražesnis, laimingesnis ir prasmingesnis.

Banko sąskaita

Įsivaizduokite, kad kiekvieną dieną Jūsų banko sąskaita pasipildo 5 000 Lt tik su viena vienintele sąlyga - kad iki kitos dienos pradžios turite išleisti viską iki paskutinio cento? Jei paliksite nors vieną centą, sąskaita daugiau nebepasipildys.

Ką darytumėte? Spėju, kad norėdami tą pačią sumą išvysti sąskaitoje ir sekančią dieną, kiekvieną kartą stengtumėtės ištuštinti sąskaitą iki nulinio balanso. Ar ne taip?

Įdomu tai, kad su kiekviena diena mums taip pat padovanojamas tam tikras kiekis minučių, kurių dalis išnaudojama vertingai, kita dalis - tiesog išvaistoma. Kiekvienos dienos pabaigoje balansas yra nulinis. Kiekvieną dieną - nauja minučių “sąskaita“. Negalima paimti kreditan, paskolinti, sutaupyti... Kuo pasinaudojame – tas mūsų, ką praleidžiame – tą prarandame.

Jei turėčiau galimybę gyventi dar kartą

Ypatingai gerai laiko vertę ir prasmę suvokia žmonės, kuriems gyvenimas „pagrūmoja pirštu“. Perskaitykite vieną laišką pavadinimu „Jei turėčiau galimybę gyventi dar kartą“:

„ Jei turėčiau galimybę gyventi dar kartą, mažiau kalbėčiau ir daugiau klausyčiau;

... priimčiau svečius vakarienei net ir tuo atveju, jei namuose būtų kalnai dulkių ir neplautos grindys;

… svetainėje valgyčiau ką panorėčiau, nesirūpindama, kad pritaškysiu, pritrupinsiu ir t.t.;

… skirčiau laiko savo seneliams ir klausyčiausi jų pasakojimų apie jaunystę;

… šiltą vasaros dieną automobiliu nevažiuočiau užvertais langais vien tam, kad vėjas nesutaršytų padarytos šukuosenos;

… gavusi dovanų nepakartojamo grožio žvakę, nestatyčiau jos į sekciją, o deginčiau;

… sėdėčiau ant pievelės su savo vaikais ir nesijaudinčiau, kad susitepsiu rūbus;

… mažiau verkčiau ir juokčiausi žiūrėdama televizorių, o daugiau – stebėdama gyvenimą;

… prisiimčiau daugiau atsakomybės, kuri tenka mano vyrui;

… jei peršalčiau, praleisčiau laiką lovoje, ir nesistengčiau visam pasauliui parodyti, kad net ir sirgdama galiu nuversti kalnus;

… nebepirkčiau daiktų vien dėl to, kad jie praktiškesni, ilgaamžiškesni ar labiau patinkantys kitiems;

… nebenorėčiau, kad 9 nėštumo mėnesiai praeitų kuo greičiau, o mėgaučiuosi kiekvienu momentu ir suvokčiau, kad manyje auganti gyvybė – tai didžiausias gyvenime stebuklas, kuris su manim atsitiko;

… kai vaikai spontaniškai norėtų mane pabučiuoti, niekada nesakyčiau: “Vėliau. Dabar nusiplaukite rankas ir eikite prie stalo”;

… dažniau sakyčiau: „Myliu tave…” ir „Atleisk…”;

… bet labiausiai, jei turėčiau dar vieną galimybę, vertinčiau kiekvieną gyvenimo akimirką, išgyvenčiau ją atvira širdimi ir džiaugčiausi tuo, kad esu gyva“.

Laišką parašė E. B. – moteris, kuriai gyvenimas nesuteikė antro šanso.

Kiek gyvenime buvo laimingų metų?

Dažniausiai žmones priverčia susimąstyti aplinkybės, kurios grėsmingai kėsinasi atimti iš jų kažką labai brangaus. Pasaulis virsta aukštyn kojom. Peržiūrimas visas gyvenimas iki to įvykio. Tuomet surandama tai, kas iš tiesų turi prasmę ir kas yra svarbiausia.

Laimingi tie žmonės, kurie, įžvelgę gyvenimo prasmę ir vertę, nebepamiršta to ateityje. Prabėgus kuriam laikui jie neturi dėl ko gailėtis, tačiau turi kuo pasidžiaugti ir ką prisiminti.

Gyvenimo trukmė labai dažnai nebūna susijusi su sąvoka „laimingas gyvenimas“. Ką reiškia žodžiai: „Studijų metai buvo patys laimingiausi mano gyvenime!“? Kad dabar – ne taip gera gyventi, o galbūt ir visai prasti popieriai... Gali pasirodyti, kad iš pragyventų 40-ies metų, laimingų tebuvo kokie 15-iolika? O kitą kartą žmogus net ir vaikyste nebūna patenkintas ir lieka jam „laimės metų“ tik keli: gal „pirmieji santuokos metai“ ar „geras darbas X pareigose“.

Kiek laimingų metų Jūsų gyvenime? Kurie? Kokie tada buvote? Kaip elgėtės? Kokia Jums atrodė ateitis? Kaip yra dabar? Ko trūksta, kad pasijustumėte laimingesniu? Ką galite padaryti, kad laimės būtų nors žiupsneliu daugiau?

Jei žinotumėte, kad Jums liko gyventi vienerius metus, ar nepasistengtumėte juos praleisti taip, kad finale ramia širdimi galėtumėte pasakyti: „Tai buvo dar vieni geri metai“?

Nedžiūsta tas augalas, kuris yra laistomas

Jeigu norime, kad ateinantys metai būtų geresni negu praėjusieji, turime kažką daryti kitaip negu iki šiol. Yra sakoma: „Beprotybė – daryti tą patį, ką darei praeitą kartą, ir tikėtis kitokio rezultato“.

Pozityvus mąstymas, nusistatymai ir apsisprendimai – dalykai, kuriems reikalingas kartojimas. Taip pat kaip ir valgymas, miegojimas ar prausimasis. Neužtenka vieną kartą nusiprausti, kad visą laiką būtum švarus. Neužtenka kartą pavalgyti, kad būtum sotus visą gyvenimą. Ir vieną naktį gerai išsimiegojęs, negalėsi visą savaitę nesudėti akių.

Taip pat yra ir su mūsų mąstymu. Jei norime būti pozityvūs, optimistiškesni ir geranoriškesni, turime kasdien dėti pastangas, kad tai taptų mūsų įpročiu, mūsų asmenybės dalimi.

Todėl pradėkite keistis dabar! Pradžiai sugalvokite ką nors paprasto ir lengvo, kad nenusiviltumėte ir nenuleistumėte rankų. Užrašykite tris dalykus, kuriuos nuo šiandien darysite kitaip, arba apskritai nuo šiandien darysite pirmą kartą. Tai gali būti išties paprasti dalykai, pavyzdžiui, išgerti šviežiai spaustų sulčių, prieš išeinant nusivalyti batus arba dienos bėgyje pasakyti ką nors gražaus nepažįstamiems žmonėms (prekybos centro kasininkei, autobuso vairuotojui ar pro šalį einančiam vaikui).

Ar didžiausia kančia verta lašelio laimės?

Papasakosiu istoriją apie žmogų, kuris ryžtingai kentėjo visą savo gyvenimą tam, kad galėtų nusipirkti nors vieną minutę laimės. Vieną rytą jis susidėjo visą savo kančią į didelį krepšį, užsimetė jį ant pečių ir patraukė į turgų. Kad ir kaip atkakliai jis bandė parduoti savo kančias, deja, niekas nenorėjo jų pirkti. Žmogus suprato, kad už kančią laimės nenusipirksi. Nėra kančios keitimo į laimę kurso. Taip pat kaip nėra kelio į laimę, o pats kelias yra laimė.

Džiaugsmo atidėjimas nepadidins laimės, tiesiog nukels ją į ateitį arba į niekada. Planuoti savo ateitį yra naudinga, tačiau planai turi būti susiję su dabartimi, o ne tiesiog orientuoti į ateitį. Jie turi teikti džiaugsmo dabar, bet ne kažkada ateityje. Pats ėjimas link tikslo turi teikti mums malonumą.

Pagalvokite, ar dabar gyvenate su šypsena veide, ar velkate koją už kojos lyg neštumėte sunkų krepšį?

Juk gyvenimo tragedija ne tame, kad jis taip greitai prabėga, o tame, kad mes per ilgai laukiame, kol jis prasidės.

Psichologė Laura Bratikaitė
www.seimospsichologas.lt

Skaityti daugiau:

Psichologiniai kancerogenai

Kaip nepasiduoti neigiamoms mintims ir emocijoms

Noras gyventi - stipresnis už ligą

Onkologija ir perdegimo sindromas

Pozityvus mąstymas Teigiamas nusiteikimas Gruodis Laimingas žmogus Gyvenimo prasmė Seima Psichologas Vilniuje Psichologinė pagalba Psichologo konsultacijos Šeimos psichologas Seimos psichologas