• Patarimų aruodas
• Onko Psichologas
• Vitaminai sielai
• Paskaitos

• Į titulinį >
• Patarimų aruodas >
• Įdomu žinoti >
• Atminties tipai

• Registruotis konsultacijai
• Padovanokite konsultaciją

Be­stovėdama parduotuvės eilėje nugirdau dvie­jų mote­riš­kių pokalbį. Vie­na iš jų pa­sa­kojo apie naują darbą, kuria­me dirba jau kele­tą sa­vaičių. Ji guodėsi draugei, kad vis dar ne­ga­li atsiminti visų sa­vo bendra­darbių veidų, nors šiaip pa­klausta ga­lėtų iš­vardinti visų vardus ir pa­vardes. „Atrodo, net girdžiu mintyse, kaip jie prisista­to, kai mes susipa­žinome. Bet kai einu koridoriumi, sutinku kole­gą ir ne­žinau, kuriuo iš atsime­na­mų vardų jį pa­va­dinti. Maišosi man visi veidai...“ – susierzinusi kalbėjo mote­ris. O jos draugė ne­ga­lėjo suprasti, kaip ji ga­li ne­atsiminti veidų, mat jai tai taip lengva, ir čia pat pa­ste­bėjo, nauji vardai jai tie­siog iš­ga­ruoja išgalvos!

Kaip yra, kad vie­niems žmonėms lengviau atsiminti veidus, kitiems vardus, dar tre­tiems, koks buvo rankos pa­spaudimas susipažįstant? Iš tie­sų, mes kiekvie­nas naują informa­ciją priima­me ir tvarkome trimis bū­dais: audialiniu (klausyda­mi, girdėda­mi), vizua­liniu (ma­tyda­mi, ste­bėdami) ir kineste­tiniu (lytėda­mi, judėda­mi). Daugiau ar ma­žiau naudoja­me juos visus, ta­čiau dažniausiai kažkuris vie­nas yra ge­riausiai iš­vystytas arba dažniausiai naudoja­mas. Nuo to, kaip mums ge­riausiai se­ka­si priimti informa­ciją, priklauso ir kuriuo bū­du mums ge­riausiai se­ka­si mokytis, įsiminti naujus da­lykus.

Audialai - žmonės, teikiantys pirme­nybę mokymuisi klausant. Ge­riausiai įsime­na klausyda­mi, girdėda­mi. Turi ge­rą girdimąją atmintį. Toks žmogus, prisiminda­mas va­ka­rykš­tį pokalbį, tarsi „klausosi“ jo mintyse. Jie mėgsta kalbėtis su sa­vimi, tam, kad palengvintų skaitymą, ga­li judinti lū­pas arba garsiai skaityti. Audia­lams pa­tinka pa­skaitos, skaitomi pa­sa­kojimai, pa­sa­koja­mos istorijos. Jiems lengvaprisiminti vardus, bet sunku atsiminti veidus. Tikėtina, kad mote­ris, kuri puikiai prisiminė bendra­darbių vardus, bet neveidus, buvo audialė. Šie žmonės kalboje naudoja tokius iš­sireiš­kimus, kaip „aš ta­vepuikiai girdžiu...“, „noriu iš­girsti, ką nori pa­sa­kyti...“, „tai skamba puikiai“, „ma­ne erzina jo tonas“, „skambapa­vojaus varpai“.

Vizualai - žmonės, teikiantys pirme­nybę mokymuisi per vizua­linę, re­gimąją informa­ciją. Ge­riausiai įsime­naste­bėda­mi ir ma­tyda­mi. Tam, kad vizua­lai atsimintų darbus ar pirkinius, dažnai reikia užra­šų, sąra­šų. Prisiminda­mi įvykius, turi ryš­kų, aiš­kų vaiz­dą, lyg pie­šinį ar filmą, kaip viskas vyko. Šie žmonės naudoja tokius iš­sireiš­kimus, kaip „tai atrodo ge­rai“, „kaip tu ma­tai situa­ciją?“, „pa­žiū­rėk į visatai iš kitos pusės“, „pa­rodyk man ir aš supra­siu“, „da­bar ma­tau bendrą vaiz­dą...“

Vie­ni vizua­lai lengviau mokosi skaityda­mi, atlikda­mi ra­šytines užduotis. Jieprisime­na, kas buvo užra­šyta, net jei perskaito tai tik vie­ną kartą. Šie žmonės linkę užsira­šyti žodžiu pa­sa­komas instrukcijas tam, kad ge­riau jas atsimintų. Kiti vizua­lai lengviau įsime­na erdvinę informa­ciją, ge­rai supranta ir atsime­na lenteles, pa­veikslėlius ir kitą vaiz­dinę me­džia­gą. Jie lengvai prisime­na veidus (bet ne vardus), vie­tas ir retai pasiklysta naujoje aplinkoje. Minėtos mote­riš­kės draugė greičiausiai dažniausiai naudojo vizua­linį informa­cijos tvarkymo bū­dą, todėl ne­turėjo proble­mų atsiminda­ma veidus.

Kinestetikai ge­riausiai mokosi liesda­mi ir judėda­mi. Kai klausosi pa­mokų, pa­skaitų, jie, siekda­mi iš­laikyti dėme­sį, konspektuoja, užsira­šinėja. Kinestetikams ga­li bū­ti sunku iš­laikyti dėme­sį, jei nėra jokios iš­orinės stimulia­cijos ar judesio. Tokie žmonės klausyda­mie­si ga­li tiesiog paišinėti, pieš­ti vien tam, kad judėtų rankos ir bū­tų lengviau iš­girsti tai, kas sa­koma. Kai skaito, iš pra­džių linkę peržvelgti visą me­džia­gą ir po to susikoncentruoti į de­ta­les (pa­ma­tyti bendrą vaiz­dą iš pra­džių). Norėda­mi įsisa­vinti naują informa­ciją piešia pa­veiksliukus, diagra­mas, sche­mas. Kineste­tikams pa­tinka fizinė, praktinė veikla, mokymasis veikiant, aktyviai įsitraukiant į veiklą. Kalbėda­mi daug gestikuliuoja, kū­nu iliustruoja ką sa­ko. Prisiminda­mi įvykius, prisime­na su jais susijusius pojū­čius, jausmus, emocijas. Naudoja tokius išsireiš­kimus, kaip „jaučiu, kad..“, „ar jauti, ką kalbi?“, „kaip jautie­si dėl šios situa­cijos?“, „sva­rus teiginys...“.

Atra­dus, koks mokymosi būdas žmogui yra bū­dingiausias, ga­lima lengviau suprasti, kodėl jis vie­nus da­lykus įsime­na lengviau, kitus sunkiau, kaip ge­riau jam gauti ir pa­teikti naują informa­ciją. Taip pat, kokius informa­cijos įsiminimo bū­dus reiktų pa­tre­niruoti, pa­tobulinti, kad įsimintų visus svarbius da­lykus. Pa­vyz­džiui, kad susitikus naujus žmones ga­lėtum lengvai atsiminti netik jų veidus, bet ir vardus.

Psichologė Lina Gervinskaitė

Informacija spausdinta:  2010 10 08 ŠILELIS Nr. 40 (744) 11p.